- išvirtėlis
- išvir̃tėlis, išvir̃tėlė dkt. Miškè daũg sausuõlių, išvir̃tėlių.
.
.
išvirtėlis — išvir̃tėlis, ė smob. (1) Š 1. kas išvirtęs, išgriuvėlis: Davė pasirinkt miške kokių išvir̃tėlių medžių Ėr. Miške daug sausuolių, išvirtėlių rš. 2. kas pasikeitęs, sumenkėjęs, suprastėjęs: Išvir̃tėlės bulvės Prng. 3. kas pametęs savo įsitikinimus … Dictionary of the Lithuanian Language
išsivertėlis — išsiver̃tėlis, ė smob. (1) 1. kas išsivertęs, išdykėlis: Oi tu, išsiver̃tėli, jau duonos su sviestu nebenori valgyt! Rod. Tas išsiver̃tėlis visa aukštyn kojom pervertė Rod. 2. NdŽ išvirtėlis, nutautėlis: Šiandieniškas priešininkavimas nekurių… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvartėlis — išvartė̃lis, ė smob. (2) žr. išvirtėlis 1: Nu kad tu parsivežei tą išvartė̃lį (išvirtusį beržą) Srj … Dictionary of the Lithuanian Language
išverstarankovis — išverstarankõvis, ė smob. (adj.) (2) Rod prk. 1. kas netvarkingas, atžagarrankis: Ot išverstarankovis, ir palieka duris ataviras! Dkšt. 2. išvirtėlis, prisiplakėlis, nepastovių pažiūrų žmogus: Čia visi išverstarankõviai – nė vieno gero nėra Vrn … Dictionary of the Lithuanian Language